DUK

Prašymai mokykloms ateinantiems mokslo metams teikiami nuo balandžio 15 d. iki birželio 1 d.

KĄ TURITE PADARYTI:

I. Turite gauti dvi pažymas:

1. Pažymą iš VTAT prie SADM įgalioto teritorinio skyriaus, kurio veiklos teritorijoje gyvena šeima, apie tai, kad nebuvo nustatytas (-i) vaiko teisių pažeidimas (-ai), susijęs (-ę) su vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) jis gyvena, pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu dėl narkotinių (ar psichotropinių) medžiagų, alkoholio vartojimo, smurto ar kitų vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą, su kuriuo (-iais) vaikas gyvena, veiksmų ar neveikimo, kurie gali turėti įtakos vaiko teisės į mokslą užtikrinimui, per pastaruosius dvejus metus nuo tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymo pateikti informaciją gavimo dienos
2. Pažymą iš savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena šeima, administracijos apie tai, kad nebuvo (nėra) skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui ir (ar) nebuvo (nėra) taikoma atvejo vadyba per pastaruosius dvejus metus nuo tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymo pateikti informaciją gavimo dienos.

II. Išsirinkti, su kokia mokykla norėsite bendradarbiauti: su valstybine, savivaldybės ar nevalstybine mokykla.

• Jei esate numatę, kuri mokykla galėtų jums padėti organizuoti ugdymąsi šeimoje, turite kreiptis į mokyklą ir sužinoti, kas yra mokyklos steigėjas. Mokyklos Lietuvoje yra skirstomos į valstybines, savivaldybės ir nevalstybines (privačias). Tai galite išsiaiškinti susisiekę su mokyklos administracija arba susiradę internete konkrečios mokyklos nuostatus, kuriuose bus ši informacija nurodyta.
• Jei nesate numatę, kuri mokykla galėtų jums padėti organizuoti ugdymąsi šeimoje, ir jums reikia pagalbos, parašykite mums laišką info@laisvivaikai.lt

III. Užpildyti ir pateikti dokumentus:

• Jei pageidaujate, kad ugdymąsi šeimoje padėtų organizuoti savivaldybės mokykla – pateikti prašymą savivaldybės administracijos švietimo padaliniui,
• Jei pageidaujate, kad ugdymąsi šeimoje padėtų organizuoti valstybinė ar nevalstybinė mokykla – pateikti prašymą mokyklos vadovui.
• Kartu su prašymu pateikiate aukščiau minėtas dvi pažymas, užpildytą KLAUSIMYNĄ (1 Aprašo priedas), kitus Apraše nurodytus dokumentus, žyminčius prieš tai buvusią vaiko pažangą ir žinias.

Mokykla (valstybinė, savivaldybės arba privati), norinti teikti UŠ paslaugas, turi įteisinti savo įstatuose (nuostatuose) pavienio mokymosi formos ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdą.

Gavęs šeimos prašymą ugdyti vaiką (-us) šeimoje, mokyklos vadovas:

• Pasitelkęs reikalingus specialistus sudaro vertinimo grupę, paskiria grupės vadovą, nustato vertintojams vertinimo sritis ir vertinimo išvados dėl vaiko ugdymosi šeimoje sąlygų, vaiko kompetencijų (brandos) ir mokymosi pasiekimų (žinių) lygio įvertinimo parengimo terminą.

• Mokyklos vadovo paskirti vertintojai įvertina:

  a) vaiko kompetencijas (brandą);

  b) vaiko mokymosi pasiekimus (žinias);

  c) apsilankę vaiko gyvenamojoje vietoje surašo Ugdymosi šeimoje sąlygų patikrinimo aktą (2 Aprašo priedas).

• Vertintojai analizuoja Klausimyne pateiktą informaciją, vykdo pokalbį su tėvais (globėjais, rūpintojais) ir vaiku pagal Klausimyne pateiktus klausimus ir atsakymus į juos (daromas pokalbio garso įrašas), įvertina ugdymosi šeimoje sąlygas.

• Vertintojai suformuluoja raštu argumentuotą bendrą vertinimo išvadą ir ją pateikia mokyklos vadovui.
• Mokyklos vadovas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos raštu informuoja prašymo dėl vaiko ugdymo (ugdymosi) šeimoje teikėją dėl mokymo sutarties sudarymo arba raštu pateikia argumentuotą atsakymą dėl mokymo sutarties nesudarymo.

Detalesnė info – Ugdymosi šeimoje tvarkos apraše.

Taip, Ugdymosi šeimoje sutartį bus galima sudaryti su bet kurios pasirinktos savivaldybės mokykla.

Taip, ugdymasis šeimoje turi vykti pagal ŠMSM patvirtintas bendrąsias ugdymo programas.

Mokykla turės aprūpinti turimais bendrojo ugdymo dalykų vadovėliais, mokyklos vadovo nustatyta tvarka. Jei reikalingos papildomos ugdymosi priemonės, jų įsigijimu rūpinsis pati šeima.

Šeimoje galės būti mokomi vaikai nuo 7(6) iki 18 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas.

Įstatymas nenumato išsilavinimo reikalavimų tėvams.

Kadangi Ugdymosi šeimoje mokymosi organizavimo būdas priskiriamas pavienio mokymosi formai, jai taikomas kitoks valstybės finansavimo modelis, kuris yra derinamas tik kartą metuose, prieš prasidedant mokslo metams. Todėl UŠ mokymosi būdą galima pasirinkti tik tuo metu, kuomet yra sudaroma mokymosi sutartis prieš prasidedant mokslo metams.

• • • • Du kartus per mokslo metus mokykla turės įvertinti mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą mokyklos vadovo nustatyta tvarka.

• • • • Kekvienų mokslo metų ugdymo proceso pabaigoje reikės parengti laisvos formos metinę Vaiko individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir vertinimo ataskaitą, kurioje reikės pateikti informaciją apie išsikeltus ugdymo tikslus, naudotus ugdymo išteklius, ugdymo aplinkas, veiklas, kurios vaikui leido pademonstruoti tai, ką išmoko, vaiko ugdymosi stipriąsias ir silpnąsias puses ir sukauptus vaiko, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimų ir pažangos įrodymus – dalykų, kurių vaikas mokėsi tais mokslo metais, atliktas užduotis, atsiskaitomuosius ir kitus darbus, atskleidžiančius dalykų mokymąsi, ugdomas kompetencijas, pažangą bei pasiekimus, vaiko pasiekimų įsivertinimą, refleksiją dėl ugdymosi šeimoje ir socializacijos, mokytojų pasiekimų vertinimus ir kt. (Tvarkos aprašo 7.1.8 p.)

• • • • Emigrantams, grįžtantiems į Lietuvą

• • • • Šeimoms, kuriose bent vienas iš tėvų dirba namuose

• • • • Daugiavaikėms šeimoms

• • • • Šeimoms, turinčioms galimybių skirti vaikų ugdymui daug laiko

• • • • Šeimoms, kurių vaikai susiduria su sunkumais tradicinėje mokykloje

• • • • Šeimoms, turinčioms išskirtinių poreikių, gabumų vaikus

• UŠ – ugdymas šeimoje
• MN – mokymas namuose, arba namų mokymas (teikiamas paskyrus gydytojui - nepainioti su ugdymu šeimoje)
• HS – angliško termino „homeschooling“ trumpinys
• US – angliško termino „unschooling“ trumpinys
• UŠA – Ugdymo Šeimoje Asociacija (anksčiau vadinosi "Mokymosi šeimoje asociacija")

(ang. – homeschooling, home education, rus. – семейное образование) – savarankiškas pavienio mokymosi formos organizavimo būdas, kuomet vaikas yra ugdomas šeimos ir bendruomenės aplinkoje, pasitelkiant įvairias mokymosi priemones, leidžiant jam savu tempu, pagal savo poreikius ir pomėgius ugdytis – kelti klausimus ir ieškoti atsakymų į juos. Pagal Lietuvoje 2019 m. priimtą įstatymo pataisą, tokį mokymosi proceso organizavimo būdą pasirinkusi šeima sudaro su mokykla bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią šeima ugdo vaiką (-us), o mokykla konsultuoja ir vertina mokinio pažangą.
Ugdymasis šeimoje (kaip tai yra paplitę pasaulyje) gali būti savu ruožtu suskirstytas į tam tikras kategorijas, kurios, priklausomai nuo šeimos, gali būti tarpinės tarp išvardytųjų:

Struktūrizuotas mokymasis

• • Skolastinis mokymasis (t.y. šiuolaikinė mokykla perkelta į namus) – kuomet mokymuisi naudojamos valstybinės ugdymo programos.
  • Klasikinis ugdymasis šeimoje (pagal Susan Wise Bauer) – kuomet mokymasis yra pagrįstas kontekstiniu ugdymu. Tai mokymasis, kuomet pirma protas yra aprūpinamas faktais ir vaizdais, tuomet suteikiami loginiai įrankiai, leidžiantys tuos faktus perdėlioti kitaip ir galiausiai pateikti išvadas. (Šis mokymosi modelis, dar vadinamas Trivium, JAV sėkmingai naudojamas ir mokyklose. Kai kurios šį modelį naudojančios JAV mokyklos patenka į geriausių šalies mokyklų sąrašą.)
  • Šarlotės Meison (Charlotte Mason) ugdymo šeimoje modelis, kuriuo remiantis ugdyti reikia ne tik protą, bet visą asmenybę. Trumpai tariant, ugdymo dėmenys yra aplinka, disciplina ir gyvenimas. (Šis mokymosi modelis taip pat sėkmingai naudojamas kai kuriose JAV mokyklose).
  • Kontekstinis ugdymas (Unit study) – kuomet remiamasi projektine veikla, apjungiant įvairius mokomuosius dalykus į vieną pagal pasirinktą temą.

Nestruktūrizuotas mokymasis

• • Nemokyklinis ugdymas / švietimas (ang. unschooling) – kuomet besimokančiajam namuose leidžiama remtis prigimtiniu asmens smalsumu ir gebėjimu mokytis, paliekant laisvę jam rinktis, ką, kaip ir kada mokytis. Nestruktūrizuotu šis mokymo metodas kai kur vadinamas todėl, kad nėra aiškios mokymo struktūros, programos.
    Labiausiai žinomas dėl UŠ šalininko Džono Holto ir jo knygų, kuriose jis iškelia laisvą mokymąsi kaip nestrūktūrizuotos, vaiko inicijuojamos ir jam individualiai pritaikytos mokymosi formos modelį. Mokymosi tikslai ir planai sudaromi atsižvelgiant į vaiko interesus, teikiant pirmenybę ekperimentiniam, į veiklą orientuotam, savaiminiam ugdymui. Visgi jame yra tam tikrų struktūrizuotų elementų, kai kalba eina apie bazinį vaiko mokymą skaityti, rašyti, skaičiuoti, tačiau dažnai tai yra įtraukiama į kitas veiklas ir iš esmės nėra vertinama, testuojama. Šiame mokymo metode tėvai yra daugiau mokymosi galimybių sudarytojai nei mokytojai.
  • Mokymasis keliaujant (Roadschooling)– tai JAV plintantis mokymosi būdas, kuomet šeima susikrauna daiktus, sėda į namelį ant ratų ar į jachtą ir keliauja po šalį, po pasaulį. Tokiu būdu ir mokymosi procesas vyksta ten, kur šeima keliauja, o vaikai gali realiai pamatyti tai, ko jie mokosi. Dažnai tokiu būdu keliaujantieji lankosi muziejuose, edukaciniuose parkuose bei kitose panašiose erdvėse, bendrauja su galybe skirtingų žmonių, dalyvauja bendraminčių susitikimuose. Žinodamos iš anksto, kur bus keliaujama, tokios šeimos ir imasi semtis žinių apie tai, kas bus aplankoma.

Mišrus mokymasis

• • Lankstus mokymosi stilius, kuomet besimokantysis kai kuriomis savaitės dienomis lanko mokyklą, kitomis dienomis mokosi savarankiškai ar padedamas šeimos narių.
  • Eklektinis mokymosi šeimoje stilius yra vienas iš labiausiai paplitusių mokymosi šeimoje stilių. Viso to priežastis labai paprasta ir akivaizdi – kiekviena šeima skirtinga, kiekvienas vaikas kitoks, ko pasekoje tėvai mėgsta susirankioti iš įvairiausių žinomų mokymo stilių tai, kas jiems atrodo tinkamiausia būtent jų vaikui. Tai pats lanksčiausias mokymo metodas, leidžiantis įrengti namuose į klasę panašų mokymosi kampelį, o tuo pačiu mėgautis Šarlotės Meison gamtos tyrinėjimo ir stebėjimo žurnalų pildymo sistema, tuo pačiu matu išnaudojant bet kokią gyveno pasiūlytą edukaciną erdvę, kurią lygiai taip pat išnaudotų ir nemokyklinio mokymosi šalininkai, o visa tai netrukdytų pildyti istorijos linijos ar mokytis užsienio kalbų pagal Klasikinį mokymosi modelį. Tokį modelį pasirinkusios šeimos paprastai turi laisvę pačios rinktis mokomają medžiagą iš to, kas yra joms pasiekiama, o tuo pačiu sekti ir tomis mokymosi gairėmis, kurias pateikia griežtesnę struktūrą turintys mokymosi stiliai.
  • Savivada grįstas mokymasis (ang. – self-directed learning) – tai tokia savarankiško mokymosi forma, kuomet besimokantys individai – su ar be kitų pagalbos – patys imasi iniciatyvos, nusistato savo mokymosi poreikius, suformuluoja mokymosi tikslus, organizuoja išteklius, renkasi tinkamas mokymosi strategijas bei patys vertina savo mokymosi procesą.
    Savarankiškas mokymasis, dar kitaip saviugda, savišvieta – tai savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi.

Šis sąrašas yra tik orientacinio pobūdžio, nes kiekviena šeima, visi vaikai yra skirtingi, ir rinkdamiei skirtingus įvairių metodų elementus, dažnai sukuria unikalias ugdymosi šeimoje formas.

Ang. – „distance learning“ – tai nuoseklus savarankiškas ar grupinis mokymas(is), kai besimokančiuosius ir mokytoją, dėstytoją skiria atstumas ir / ar laikas, o bendravimas ir bendradarbiavimas, mokymosi medžiaga pateikiama informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis.

Poįstatyminiuose Lietuvos teisės aktuose ši sąvoka apibrėžta kaip mokymas, skiriamas besimokančiąjam, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės nėra galimybių lankytis mokymo įstaigoje. Toks besimokantysis namuose yra lankomas švietimo darbuotojų, taip sudarant jam sąlygas mokytis pagal bendrojo lavinimo programą.

• Namų mokymas skiriamas 1 – 10 klasių mokiniams pagal gydytojų medicininės komisijos išvadas ir tėvų prašymą. Pradinės klasės mokinį moko vienas pradinių klasių mokytojas, o vyresniųjų klasių mokinius moko dalykų mokytojai. (iš čia)
• Tuo tarpu ugdymosi šeimoje atveju mokyklos mokytojai mokinio namuose nelanko. Moksleivis ugdomas šeimoje, jos aplinkoje, padedamas tėvų (globėjų, rūpintojų).

• Pasirinkus mokymąsi nuotoliniu būdu, mokinys registruojamas vienoje iš nuotolinį mokymąsi Lietuvoje teikiančių mokyklų (Vilniaus Ozo gimnazija, Šiaulių Sandoros progimnazija ir kt.) ir, naudodamasis jų turima nuotolinio mokymosi baze, gauna iš mokyklos mokomąją medžiagą, užduotis, kurias atlieka iki nustatyto termino ir įkelia į mokyklos nuotolinio mokymosi platformą.
• Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, mokinys registruojamas vienoje iš ugdymąsi šeimoje Lietuvoje teikiančių mokyklų (šios mokyklos nurodytos kiekvienos savivaldybės interneto svetainėje). Mokykla šeimai gali teikti turimas mokymosi priemones, tačiau vaikai gali būti ugdomi nebūtinai iš jų, nebūtinai mokyklos nustatytu eiliškumu, jie gali pasirinkti individualų mokymosi planą, laisvai naudotis kitais pasirinktais mokymosi resursais. Šeima privalo laikytis tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintų bendrųjų ugdymo planų ir du kartus per metus atvykti atsiskaityti į mokyklą bei gale mokslo metų paruošti laisvos formos metinę Vaiko individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir vertinimo ataskaitą.
• Norint pasirinkti nuotolinį mokymąsi, reikia mokyklai pateikti pažymą iš Vaiko teisių apsaugos teritorinio skyriaus.
• Norint pasirinkti ugdymąsi šeimoje, reikia mokyklai pateikti pažymą iš Vaiko teisių apsaugos teritorinio skyriaus ir pažymą iš savivaldybės administracijos, be to, atliekamas vaiko ugdymosi šeimoje sąlygų vertinimas.
• Dokumentus dėl nuotolinio mokymosi galima pateikti bet kada, jei tik mokykla sutinka mokinį priimti.
• Dokumentai dėl ugdymosi šeimoje pateikiami nuo kovo 1 d. iki birželio 1 d.

2019 m. gruodžio 3 d. Seime priėmus ugdymosi šeimoje įteisinimo įstatymo projektą XIIIP-3329(2), Lietuvoje vėl galima legaliai rinktis Ugdymosi šeimoje mokymo organizavimo būdą, sudarant sutartį su mokykla.

Svetainėje ugdymasseimoje.lt yra surinkta bazinė informacija, kuri gali supažindinti jus su pasaulyje egzistuojančia UŠ praktika ir praplėsti jūsų žinias:

• Straipsniai: https://ugdymasseimoje.lt/straipsniai/
• Garso, vaizdo įrašai: https://ugdymasseimoje.lt/garso-ir-vaizdo-irasai/
• Tyrimai: https://ugdymasseimoje.lt/tyrimai/

Savo patirtimis šeimos dalinasi FB grupėse: https://ugdymasseimoje.lt/kvieciame-prisijungti/

Visoje Lietuvoije aktyviai buriasi šeimos, besidominčios UŠ ir ugdančios vaikus šeimoje. Tokios šeimos rengia susitikimus, kuriuose vaikai turi galimybę pabendrauti, užmegzti santykius vieni su kitais, tėvai – pasidalinti patirtimi, pasisemti įkvėpimo. Kasmet yra rengiamos tokių šeimų stovyklos, organizuojamos kitos bendros išvykos į įvairias edukacines erdves.

Jei norite prisijungti prie bendraminčių jūsų apskrityje, daugiau informacijos rasite čia.

Nauda vaikui

• Gali mokytis savo tempu.
• Turi galimybes sekti savo interesais.
• UŠ yra orientuotas į tai, kad vaikas pats išmoktų mokytis.
• Turi galimybę daryti sprendimus ir pasirinkimus, susijusius savo mokymusi.
• Nėra atimamas atradimo džiaugsmas, kaip dažnai nutinka mokykloje.
• Tuojau pat galima praktikoje išbandyti ar pritaikyti tai, ką išmokai.
• Gali mokytis tada, kai yra pajėgus ir pasiruošęs priimti informaciją, kurią jis turi išmokti.
• Turi galimybes judėti, būti saulėje ir gryname ore.
• Lankstus mokymosi šeimoje tvarkaraštis leidžia įsigilinti į dalykus, kurie tau įdomūs. Smalsumas – pats didžiausias mokymosi variklis.
• Akademiniai mokytų šeimoje vaikų rodikliai statistiškai apie 15-30 proc. lenkia mokyklose besimokančių bendraamžių rodiklius.
• Besimokant namuose, galima iš karto gauti atsaką į tai, kas tave domina, ir padrąsinimą. Vaikui svarbiausia yra tai, kas jam rūpi dabar. Mokantis šeimoje tai įmanoma.
• Iki tol, kol vaikas fiziškai ir psichologiškai subręsta, jis turi būti saugioje ir jam pažįstamoje aplinkoje. Tokią jam gali suteikti tik šeima...
• Niekas taip gerai neparuošia vaiko realiam gyvenimui kaip tėvai.
• Šeimoje vaikas išmoksta, ką reiškia vienas už visus ir visi už vieną.
• Šeimoje vaikas išmoksta ginti savo šeimos interesus.
• UŠ palaiko natūralų bendravimo/socializacijos modelį; suteikia vaikams galimybes „vertikaliam“ bendravimui, kuriame dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės,
• UŠ apsaugo vaikus nuo neigiamos bendraamžių įtakos.
• Jei šeima anksčiau laiko neišstumia vaiko „iš lizdo“, bet padeda vaikui palaipsniui, sekant jo psichologine raida tapti savarankišku, į konkurencinę aplinką jis patenka tada, kai yra jai pasiruošęs ir gali apginti save, savo vertybes ir nuostatas.

Nauda tėvams

• UŠ – tai galimybė keliauti, pažinti savo vaikus ir savo šeimą.
• UŠ – tai mokymas kurti šeimą, spręsti konfliktus, santykius.
• Tėvai turi galimybę daugiau laiko praleisti su savo vaikais, pažinti juos ir perduoti jiems savo gyvenimišką patirtį, vertybes.
• Tėvai turi žymiai didesnes galimybes stebėti, kurie individualūs vaiko gebėjimai ir polinkiai skleidžiasi geriausiai, ir lavinti juos.
• Tėvai gali prisiderinti prie individualaus vaiko mokymosi tempo ir stiliaus.
• Labai gaji tradicija atitolinti tėvus nuo vaikų, o vaikus – nuo tėvų. Per UŠ yra „reanimuojami“ tėvų-vaikų santykiai.
• Ugdymasis šeimoje palankus daugiavaikėms šeimoms.

Nauda visuomenei

• UŠ ugdo savimotyvaciją, asmeninių tikslų išsikėlimą ir jų siekimą. Savimotyvacija ir tikslų išsikėlimas formuoja sėkmingai save realizuojančią asmenybę.
• UŠ orientuotas į tai, kad išsilavinimo reikia pačiam besimokančiajam. Mokymasis statomas ant savaime suprantamos aksiomos (aš gyvenu = aš mokausi), savimotyvacija (žinau, dėl ko mokausi) tarnauja tikslui (žinau, ko noriu pasiekti).
• Tyrimai rodo, kad šeimoje mokomi vaikai apie 15-30 proc. lenkia savo bendraamžius akademiniais pasiekimais, yra iniciatyvesni, bendruomeniškesni ir pilietiškesni.
• Šeima augina visų pirma žmogų, asmenybę, kuri sėkmingai galėtų bendradarbiauti su kitais žmonėmis, vystyti bendruomeniškumą (atsakingumas, empatija, drąsa, išmintingumas), ugdyti savo gebėjimus ir talentus.
• Kaip kitokia mokymosi forma sudarydama sveiką konkurenciją švietimo sistemoje, skatina tradicines mokymosi formas ieškoti geriausių mokymo būdų, metodikų, sprendimų.
• UŠ, remiantis pasauline praktika, sutaupo mokesčių mokėtojų pinigų.