Tyrimai

Ką liudija mokslininkai ir tyrėjai apie savarankišką mokymąsi.

UGDYMO ŠEIMOJE STEBĖSENA ir TYRIMAI LIETUVOJE

Lietuvoje Ugdymas šeimoje teisėtai praktikuojamas nuo 2020 m. rudens, todėl išsamių tyrimų šia tema Lietuvoje dar neturime. Ugdymo šeimoje asociacija 2020-21 mokslo metais vykdė UŠ stebėseną apie tokių šeimų pasiruošimą mokslo metams. Kviečiame susipažinti su stebėsenos apžvalga.
Jei norite prisijungti prie šios UŠ proceso stebėsenos ir tapti jos dalyviais ateinantiems mokslo metams, užpildykite registracijos formą.


ĮVAIRIŲ UŽSIENIO TYRIMŲ SANTRAUKA LIETUVIŲ KALBA:

NHERI (National Home Education Research Institute) – Tarptautinis ugdymo šeimoje tyrimų institutas.
2004 m. NHERI įkūrėjas Ryan D. Ray atliko tyrimą, kuriame dalyvavo apie 12 tūkst. šeimoje ugdytų žmonių iš visų 50-ties Jungtinių Amerikos valstijų, kurie buvo ugdyti tėvų ne mažiau nei septynerius metus. Tyrimas atskleidė šiuos dalykus:

Bendri faktai, statistika, tendencijos

  • Ugdymas šeimoje – greičiausiai auganti ugdymosi forma Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis taip pat auga visame pasaulyje: Australijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Vengrijoje, Kenijoje, Rusijoje, Meksikoje, Pietų Korėjoje, Tailande, kitur;
  • tarp besiugdančių šeimoje yra tiek krikščionių, tiek mormonų, tiek ateistų; tiek konservatyvių, tiek liberalių pažiūrų; tiek žemas, tiek vidutines, tiek aukštas pajamas turinčių šeimų; tiek tėvų su aukštuoju, tiek su viduriniu išsilavinimu.

Priežastys ir motyvai renkantis ugdymą šeimoje

Didžioji dalis šeimų savarankiškai moko vaikus dėl daugiau nei vienos priežasties. Dažniausios ugdymo šeimoje pasirinkimo priežastys:

  • galimybė individualizuoti mokymosi turinį, kiekvienam vaikui sukuriant tinkamą mokymosi aplinką;
  • galimybė suteikti geresnę mokymosi kokybę;
  • galimybė naudoti kitokius pedagoginius priėjimo prie mokinio būdus nei leidžia tradicinė mokykla;
  • galimybė stiprinti tarpusavio ryšius tiek tarp tėvų vaikų, tiek tarp brolių seserų;
  • galimybė užtikrinti kokybiškesnę socializaciją tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiais;
  • galimybė suteikti saugesnę aplinką vaikams ir paaugliams, apsaugant juos nuo bereikalingo smurto, svaiginančių ir narkotinių medžiagų, patyčių, netinkamo lytinio švietimo;
  • galimybė mokyti ir diegti vaikams šeimos vertybes, tikėjimą ir pasaulėžiūrą.

Akademiniai pasiekimai

  • Individualiai besimokančių vaikų mokslo rezultatai paprastai yra 15-30 procentų aukštesni nei tradicinėse mokyklose besimokančių jų bendraamžių;
  • besiugdančių šeimoje vaikų mokslo rezultatai visiškai nepriklauso nei nuo tėvų išsilavinimo, nei nuo jų turimo ar neturimo pedagoginio išsilavinimo, nei nuo šeimos pajamų;
  • vaikų mokymosi šeimoje rezultatai visiškai nepriklauso nuo to, kiek stipriai yra kontroliuojamas jų mokymosi lygis;
  • besiugdžiusių šeimoje mokinių paklausa aukštosiose mokyklose intensyviai didėja;
  • savarankiškas mokymasis padeda mokiniams geriau išmokti planuoti savo laiką ir ugdo asmeninę atsakomybę už atliekamą darbą.

Socialinė, emocinė ir psichologinė raida

  • Savarankiškai besimokantys vaikai paprastai lenkia savo bendraamžius tiek socialine, tiek psichologine, tiek emocine raida;
  • jie turi geresnius kasdienius įgūdžius, įskaitant bendradarbiavimą su bendraamžiais, lyderystės įgūdžius; jie yra bendruomeniškesni, labiau savimi pasitikintys, motyvuoti, atsakingi, turintys mažiau elgesio problemų nei ėjusieji į mokyklą;
  • besimokantys šeimoje reguliariai įsitraukia į socialines ir edukacines veiklas už šeimos ribų, dažniau nei jų bendraamžiai mokyklose dalyvauja įvairiose išvykose, politiniuose judėjimuose, bažnyčių tarnystėje, sporto komandų vaikloje, savanoriauja;
  • besimokiusieji šeimoje yra politiškai tolerantiškesni nei lankiusieji tradicinę mokyklą.

Sėkmė „realiame suaugusiųjų pasaulyje“

  • Ugdęsi šeimoje yra daug aktyvesni vietinių bendruomenių veikloje nei likusioji visuomenės dalis;
  • dažniau dalyvauja rinkimuose ir balsuoja;
  • stoja į aukštąsias mokyklas ir baigia jas geresniais rezultatais nei kiti;
  • iki pilnametystės perima savo šeimos vertybes ir tikėjimą.
  • Nors daugelis tyrimų atskleidžia pozityvius rezultatus, savaime jie nėra sėkmės garantas. Kita vertus, nėra įrodymų, kad mokymasis šeimoje sukelia neigiamus padarinius, gretinant rezultatus su mokymusi standartinėje mokykloje.
 
Paruošta pagal prof. Dr. Brian D. Ray longitudinių tyrimų medžiagą. (Šaltinis).

SPECIALISTŲ KOMENTARAI

Gordonas NEUFELDAS (Gordon Neufeld) – kanadiečių vystymosi psichologas, ilgametis tėvų konsultantas, mokslų daktaras:

  1. Neigia įsitikinimą, kad prisirišimas prie bendraamžių padeda vaikui geriau socializuotis, ir teigia, jog priklausomybė nuo bendraamžių stabdo vaiko psichologinę brandą.
  2. Pagrindžia moksliniais tyrimais, kad  pagrindinė sveikos vaiko asmenybės vystymosi sąlyga yra tvirtas ir glaudus ryšys su už juos atsakingais suaugusiaisiais. Kas iš to, kad grupė vaikų, uždaryti darželyje ar mokykloje, skriaudžia kitus vaikus ar patys yra skriaudžiami? Vaikai ir paaugliai jaučiasi kur kas saugesni, kai jie yra brangūs ir reikšmingi ne savo bendraamžiams, bet suaugusiesiems, atsakingiems už juos. Paauglių žodynas tampa vis skurdesnis todėl, kad vaikai yra labiau prisirišę vieni prie kitų nei prie suaugusiųjų, atsakingų už juos.
  3. Daug daugiau naudos yra vaikui bendrauti su tuos pačius interesus turinčiais žmonėmis (būreliuose, bibliotekose, muziejuose, kt.) nei su nuolat įtampą keliančiais klasiokais, esančiais toje pačioje klasės erdvėje.

Susan CAIN, rašytoja, „Tylos revoliucijos“ pradininkė, atlikusi daugybę tyrimų apie introvertus bei jų mokymosi stilių, teigia, kad XX-ojo a. pradžioje susiformavusioje ydingoje mokymosi sistemoje nebeliko vietos introvertiškoms asmenybėms (nors tokių mūsų aplinkoje yra iki 50 procentų). Introvertiško tipo vaikus intensyvi ir triukšminga mokyklos aplinka žaloja psichologiškai, neužtikrindama jų poreikio gilintis į dėstomą dalyką jiems priimtinu tempu, netrikdant jiems taip reikalingo susikaupimo ir įsigilinimo.
(Šaltinis: S. Cain knyga „Tyla: introvertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėjęs”)

ŠALTINIAI ANGLŲ KALBA:

Apie patį ugdymąsi šeimoje:

Kiti su ugdymu šeimoje susiję tyrimai: