LR švietimo įstatymas, 1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai:
Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra:
- puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti jo intelektą, sudarant sąlygas individualybės plėtotei;
- suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį…
LR Švietimo įstatymo 27 str. numato galimybes rinktis švietimo programas, jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas, mokymosi formą:
27 straipsnis. Galimybė pasirinkti švietimo programas
- Asmuo, rinkdamasis švietimo programas, laikosi šio įstatymo 7–13 straipsniuose nustatyto programų nuoseklumo.
- Mokiniui suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją, mokymosi formą. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formas ir mokymo organizavimo pagal mokymosi formas tvarkos aprašus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategija
- Šios strategijos tiksluose ir kryptyse (II. 10) įvardinta, kad žmogus turi būti ugdomas kaip veržli ir savarankiška asmenybė, atsakingai ir solidariai kurianti savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį.
- Čia pat minima, kad dabartinėje švietimo sistemoje yra „nemaži miesto ir kaimo švietimo prieinamumo bei kokybės skirtumai“ (II. 12.2), „siekiama sudaryti sąlygas įvairioms norinčiųjų mokytis grupėms, sudarant jiems sąlygas, nepriklausomai nuo to, ar jos įgytos savarankiškai mokantis, ar veikiant praktiškai, formaliuoju ar neformaliuoju būdu“. (II. 12.2)
- II. 12.3 punkte pripažįstama, kad „švietimo įstaigos nepakankamai išnaudoja turimą potencialą siekdamos geresnės kokybės bei sąveikos su žmogaus ir visuomenės poreikiais“, kas, mūsų supratimu, vyksta iš dalies dėl to, kad šiuo metu esanti įstatyminė bazė turi per daug apribojimų tiek ugdymo įstaigoms, tiek ugdymo paslaugas norintiems gauti asmenims.
- II. 12.6 punkte teigiama, kad „vis dažniau yra susiduriama su motyvacijos mokytis stoka“, „norima, kad mokykla drauge su tėvais ugdytų kūrybiškus žmones, asmenybes“.
- Kaip trečiasis strategijos tikslas yra iškeliamas „švietimo prieinamumas ir lygios galimybės, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir studijų poreikius“.
- II. 16.1 punkte randame, kad „Menkai bendradarbiaujama į mokyklų bendruomenes įtraukiant mokinius, tėvus, socialinius partnerius, nepasikliaujama iš visuomenės kylančiu užsakymu, daugiau orientuojamasi į aukštesnės vadovybės pavedimus. Tai […] neformuoja priklausymo bendruomenei, tautai tapatybės, atsakomybės dėl tautos kultūros ir valstybės gyvenimo. Visa tai blokuoja kūrybiškumą įgyvendinant naujas idėjas, atsakomybės prisiėmimą, lyderystę ir dinamiškesnio savarankiško kokybės gerinimo galimybes.“
- II. 17.2 punkte dėstoma apie tikslą „skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms.“
- Galiausiai, situacija yra tokia, kad „Dalis tėvų ir mokinių nepatenkinti mokykloje vyraujančiu ugdymo stiliumi ir geidžia turėti švietimo sistemoje daugiau alternatyvų, nukreiptų į individualių gebėjimų ugdymą bei asmenybės tobulėjimą.“ (II. 18.1)