Copyright © 2013 Karl M. Bunday
„Daugelis žmonių susirūpinę namuose mokomų vaikų socializacija. Aš stebėjau šimtus skirtingo amžiaus šeimoje mokomų vaikų įvairiose vietose dviejose šalyse, todėl esu tikras, kad mokymas šeimoje vaikams socialiai nekenkia. Tačiau universitetų mokslininkai tiria namų mokymo socializacijos klausimus, tad ir aš pristatysiu profesoriaus daktaro tezes, skirtas būtent šiai temai ir kitiems susijusiems su šia tema tyrimams. Larry Edward Shyers gavo Prof. Dr. laipsnį Floridos universitete atlikęs tyrimą, paskelbtą jo tezėse „Comparison of Social Adjustment Between Home and Traditionally Schooled Students“.
Daugelis JAV laikraščių skaitytojų turėtų atsiminti plačiai perspausdintą 1992 metų Associated Press straipsnį apie Dr. Shyer’io tyrimą. Jis išmatavo 70-ies namuose mokytų vaikų grupės savigarbos laipsnį ir palygino jį su tradiciniu būdu besimokančiais vaikais, kurių taip pat buvo 70, jie buvo 8-10 metų amžiaus. Tarp šių grupių nebuvo rasta jokių skirtumų pagal plačiai naudojamą Piers–Harris vaikų savigarbos matavimo skalę. (Tarp kitko, šis tyrimas nesugebėjo replikuoti į ankstesnį John Wesley Taylor 1986 metais atliktą tyrimą, kuriame nedidelis skaičius namuose mokytų vaikų pagal Piers–Harris skalę buvo įvertinti žymiai aukštesniu balu nei mokykloje besimokantys vaikai. Taigi turimi įrodymai teigia, kad namuose mokomi vaikai pasižymi didesne savigarba nei kiti vaikai. Iš tiesų, daugiau tyrimų (ir ypač naujesni bei tyrimai su didesne imtimi) patvirtina Shyer‘io rezultatus nei Taylor‘o. Nėra reikšmingo savigarbos skirtumo tarp bendros namuose mokytų vaikų populiacijos ir bendros mokyklas lankančių vaikų populiacijos.
Bet kokiu atveju, savigarba yra mokyklinėje sistemoje gimusi koncepcija, todėl tėvams geriausia nepervertinti savo vaikų savigarbos. Profesorius Martin‘as E. P. Seligman‘as savo knygoje „Optimistic Child“ aptaria, kaip savigarba buvo vis labiau ir labiau pabrėžiama mokyklose, kad jaunimo savižudybių skaičius JAV didėjo. Seligman‘as siūlo optimizmą, kuris aptariamas jo knygoje ir pasak jo, yra geresnis nei savigarba. Aš skaičiau ir vis dar bandau patvirtinti tai kitais šaltiniais, kad pats Seligman‘as vaikus moko namuose. Nepriklausomai nuo to, aš žinau, kad jis yra labai gerbiamas psichologas, nes daugelis skaitytų knygų ir straipsnių cituoja jo tyrimus. Jis buvo Amerikos psichologų asociacijos prezidentu. Kitokį požiūrį į savigarbą siūlo Jay E. Adams‘as, daugelio mano mėgstamų knygų autorius. Detalioje savo biblinių koncepcijų apžvalgoje „The Biblical View of Self – Esteem, Self – love, Self – Image“ jis pažymi, kad žmonės, kurie nuoširdžiai seka bibliniu mokymu, nesiekia kurti savigarbos, bet siekia meilės kitiems, jie neigia savo egoizmą ir pirmiausia myli Dievą.
Shyers‘as iš pasaulietinės savo tyrimo perspektyvos tyrė, kaip namuose mokyti vaikai elgiasi su kitais vaikais. Jis nerado jokių reikšmingų skirtumų tarp šių grupių. Tačiau buvo pastebėta, kad namuose mokomi vaikai žymiai rečiau pasižymi problematišku elgesiu žaisdami mišriose vaikų grupėse nei tradiciškai mokomi vaikai. Ši stebėjimo studija detaliai buvo aprašyta 1992 metų Associated Press straipsnyje. Shyers‘as priėjo prie išvados, kad hipotezė, jog vystant vaikų socialinius gebėjimus kontaktas su suagusiuoju yra svarbesnis nei kontaktas su vaiku.
Tais pačiais metais kai Shyers‘as už socializacijos namų mokyme tyrimus gavo daktaro laipsnį, Thomas Smedley’is baigė magistro tyrimą Radford‘o universitete Virdžinijoje pagal tą patį tyrimo modelį. Smedley’jus palygino 20 namuose mokytų vaikų su 13 viešosios mokyklos vaikų parinkdamas juos kaip įmanoma geriau atsižvelgiant į demografines charakteristikas. Tyrime buvo naudojama Vineland adaptyvaus elgesio skalė, kuri vertina komunikacinius gebėjimus, socializaciją ir kasdienio gyvenimo įgūdžius. Smedley’jus atrado, kad namuose mokyti vaikai buvo daug brandesni atsižvelgiant į jų padėtį skalėje ties 84-a procentile, kai viešosios mokyklos mokiniai atsidūrė ties 27-a procentile. Shyers‘o tyrimo rezultatai palaiko beveik to paties laikotarpio kito tyrėjo, kuris naudojo skirtingą socialinių mokslų vertinimo algoritmą su kitokia imtimi, rezultatus. Toks patvirtinantis atradimas socialiniuose moksluose yra neįprastas.
Tarp kitko, Shyers‘o tezės turi nuodugnią bibliografiją ir yra labai kruopšti ankstesnių tyrimų literatūros apžvalga. Skaitytojai, norėdami daugiau sužinoti apie mokymosi šeimoje socializaciją gali naudotis Shyers‘o šaltiniais.“
Ne tik mamų patirtis, bet ir mokslininkai teigia, kad šeimoje mokomi vaikai nieko nepraranda. Žinoma, galima kabinėtis prie tyrėjų naudojamų metodų, tyrimo imties, kuri išties neatrodo patikima ir galinti pateikti objektyvius bei informatyvius rezultatus, bet reikia atsižvelgti ir į tai, kad tokių tyrimų buvo nemažai ir jie vienas kitam neprieštarauja. Visi jie skelbia, kad namuose mokomi vaikai nenukenčia dėl socializacijos stygiaus, priešingai, nei vienas tyrimas nepateikė išvados, kad jie jaučia socializacijos trūkumą ir dėl to sutrinka jų visuomeninis vystymasis.
Šaltinis: http://learninfreedom.org/socialization.html
Vertė: 4seasonsfamily.org
Daugiau apie socializaciją: